Profesinės rizikos vertinimas yra esminis procesas, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietose.
Tikslas – nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti arba, jei tai neįmanoma, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų visiškai apsaugoti nuo rizikos veiksnių arba rizika būtų kiek įmanoma daugiau sumažinta.
Profesinės rizikos vertinimas atliekamas, vadovaujantis teisės aktais: Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 bei kitais norminiais dokumentais, kurie reglamentuoja rizikos tyrimo ir vertinimo atlikimą.
Kompleksinis profesinės rizikos vertinimas
Profesionalus ir kompetentingas rizikos vertinimas užtikrina, kad jis taps veiksmingu praktiniu sprendimu, leidžiančiu identifikuoti ir valdyti esamas rizikas, užkertant kelią nelaimingiems atsitikimams ir profesinėms ligoms. Į kompleksinį profesinės rizikos vertinimą įeina:
- parengiamieji darbai – darbo vietų, pareigybių parinkimas, rizikos veiksnių identifikavimas,
- profesinės rizikos vertinimo darbų plano sudarymas,
- fizikinių, cheminių, biologinių, fizinių, ergonominių ir psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimų atlikimas – atliekami kiekybiniai rizikos veiksnių tyrimai akredituotais ir neakredituotais metodais ir/ar kokybiniai veiksnių įvertinimai pagal poreikį, protokolų parengimas,
- rizikos dydžio įvertinimas,
- prevencijos priemonių parinkimas,
- išvadų parengimas su rekomendacijos, jei net rizika yra priimtina.
Ergonominių rizikos veiksnių tyrimas ir vertinimas
SAUGOS VERTINIMAS įmonė teikia profesionalias ergonominių rizikos veiksnių tyrimo ir įvertinimo paslaugas, paremtas Lietuvos Respublikos teisės aktų bei ES pažangiausiais ergonomikos tyrimų metodais. Paslaugų tikslas – nustatyti ergonominius rizikos veiksnius darbo vietose, išanalizuoti jų poveikį darbuotojų sveikatai ir pasiūlyti veiksmingus, praktiškai įgyvendinamus sprendimus darbo sąlygoms pagerinti.
Vertinimo procesas ir pagrindiniai etapai.
Ergonominių rizikos veiksnių identifikavimas – atliekama išsami analizė, apimanti:
- darbo vietų aprašymų peržiūrą;
- esamos įrangos ir darbo aplinkos analizę;
darbo procesų stebėjimą, fiksuojant darbuotojų kūno pozas, judesius ir darbo priemonių naudojimą; - anoniminius darbuotojų pokalbius, siekiant surinkti subjektyvią informaciją apie patiriamą diskomfortą ir galimas problemas jų darbe.
Ergonominių rizikos veiksnių analizė – naudojamas platus ergonomikos standartų spektras, taip pat geroji praktika, moksliniais tyrimais pagrįsti ir tarptautinių organizacijų rekomenduoti ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodai, pritaikyti specifinėms darbo situacijoms, fiziniam darbo krūviui, darbo įtampai bei darbo vietos pritaikymui darbuotojo galimybėms įvertinti.
Rekomendacijų parengimas – remiantis atlikta analize, parengiamos konkrečios ir praktiškai įgyvendinamos rekomendacijos, skirtos pagerinti darbo vietų ergonomiką:
- darbo priemonių ir įrangos pritaikymas, pvz., pagalbinės techninės priemonės krovinių tvarkymui, reguliuojami stalai ir kėdės, ergonominės kompiuterinės ir gamybos vietų įrengimas ir pan.;
- optimalaus poilsio pertraukų režimo parinkimas;
- tinkamų krovinių kėlimo ir transportavimo metodų parinkimas.
Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas ir vertinimas
Vadovaujantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais ir tarptautiniais standartais, atliekamas išsamus psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas ir įvertinimas. Šis procesas apima psichosocialinių rizikos veiksnių identifikavimą, tyrimą ir nustatymą, siekiant nustatyti streso darbe priežastis ir jų galimą poveikį darbuotojų sveikatai. Vertinimas pritaikomas konkrečioms darbo situacijoms ir atliekamų darbų pobūdžiui analizuoti.
Atliekamo vertinimo apimtis.
Rizikos identifikavimas – analizuojami įvairūs duomenys, sudaromos tiriamųjų grupės;
Rizikos tyrimas – tyrimas atliekamas pagal suderintą psichosocialinės rizikos veiksnių tyrimo darbų planą, atsižvelgiant į įmonės specifiką, veiklos sritį, darbo sąlygas, priemones ir kitus veiksnius. Tyrimo metu naudojami apklausos metodai. Šiame etape ypač svarbios yra anoniminės darbuotojų apklausos, kurios gali būti atliekamos tiek popieriniu, tiek elektroniniu būdu, užtikrinant darbuotojų konfidencialumą ir skatinant atvirus ir nuoširdžius atsakymus;
Rizikos nustatymas – remiantis tyrimo rezultatais, nustatomos pagrindinės streso darbe priežastys ir įvertinama darbuotojų sveikatos pakenkimo galimybė.
Pagrindinių psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas apima:
- Darbo sąlygų analizė – vertinamas esamos darbo sąlygos, asmeninių apsaugos priemonių įtaka darbuotojams, statinis darbo krūvis, pamaininio darbo įtaka;
- Darbo reikalavimų analizė – kiekis, krūvis, terminai, spaudimas ir jų poveikis darbuotojų savijautai, technostreso ir streso poveikis;
- Darbo organizavimo ir kontrolės analizė – nagrinėjami darbo laiko trukmė, darbo vaidmens, darbo atlygio ypatumai, saugumas dėl darbo, teisingumas darbe, mokymų užtikrinimas, karjeros galimybės, izoliacija, pokyčių valdymo ypatumai, darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo galimybės diskriminacija;
- Darbo turinio ir prasmės analizė – nagrinėjama darbo monotonija, įvairovė, atsakomybės lygis ir darbuotojų suvokimas apie savo darbo prasmę ir pasitenkinimą darbu;
- Organizacijos kultūros analizė – vertinamos socialiniai santykiai su kolegomis ir vadovybe, konfliktai, įmonės vertybės, fizinis ir psichologinis smurtas darbe;
- Rekomenduojamų Prevencijos priemonių parinkimas – nustačius riziką, rengiamas priemonių planas psichosocialinei rizikai mažinti ir/ar šalinti. Su šiuo planu turi būti supažindinami visi darbuotojai ir jų atstovai.
Dalingai darbingų (turinčių nustatytą tam tikrą dalyvumo lygį) asmenų; nėščiųjų moterų profesinės rizikos veiksnių įvertinimas
Profesinė rizika – pavojaus sveikatai ar gyvybei galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir vienai jautriausiųjų darbuotojų grupei – tai dalinai darbingų asmenų ir nėščiųjų moterų darbo vietų profesinės rizikos vertinimui.
Dalingai darbingų asmenų, turinčių nustatytą tam tikrą dalyvumo lygį ir Išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų profesinės rizikos vertinimas privalo būti atnaujintas pagal jau esamų ištirtų profesinės rizikos vertinimo rezultatus, įvertinant būtent medikų nustatytas darbo sąlygas, kuriose jie gali dirbti. Jei darbuotojas savanoriškai pateikia Išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, SAUGOS VERTINIMAS ekspertas gali jums padėti ir atnaujinti konkrečios pareigybės profesinės rizikos vertinimą.
Plačiau galite pasiskaityti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie LR SADM Darbo teisės skyriaus vedėjos-vyriausiosios darbo inspektorės Ievos Piličiauskaitės-Dulkės komentarą šia tema:
Asmenų su negalia teisė dirbti, lengvatos ir garantijos – LRT
ES teisės aktai nustato būtiniausius standartus situacijoms, kurios gali būti pavojingos ar yra pavojingos nėščiosioms ir kuriais atvejais darbdaviai privalo imtis veiksmų. Priklausomai nuo darbo tipo, nėščios moterys gali pasinaudoti galimybėmis sutrumpinti darbo laiką arba susilaikyti nuo tam tikrų užduočių, kurios galėtų pakenkti jų nėštumui. Be to, nėščios darbuotojos neprivalo dirbti naktinių pamainų, jei tai prieštarautų medicinos patarimams. Neprarandant darbo užmokesčio, nėščiosioms darbo valandomis leidžiama lankytis prieš gimdymą. Bet kokiu atveju jie neturėtų būti diskriminuojami darbe ar atleidžiami iš darbo dėl to, kad yra nėščios. SAUGOS VERTINIMAS ekspertas gali jums padėti ir atnaujinti konkrečios pareigybės nėščiosios profesinės rizikos vertinimą.